Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2022 m. vandens trūko 34 proc. ES gyventojų ir 40 proc. jos žemės ploto.
Vandens trūkumo problema ypač aktuali tokiose Pietų Europos šalyse, kaip Kipras, Graikija, Italija, Malta, Portugalija ir Ispanija, tačiau ši krizė vis dažniau paliečia ir šiauriau esančias teritorijas, kurios anksčiau buvo laikomos saugiomis apsirūpinimo vandeniu atžvilgiu. Vandens stygius Europoje jau tapo rimta problema ir manoma, kad klimato kaita ateityje ją tik dar labiau paaštrins. Būtent todėl ES stengiasi rasti bendrą šios problemos sprendimą.

Nuo vandens trūkumo prie apsirūpinimo vandeniu saugumo – kaip Europos Sąjunga siekia atsparios vandens klausimu ateities?

Nepaisant augančio sąmoningumo ir vis didesnių pastangų perdirbti atliekas, didelė dalis plastiko atliekų ES vis dar nėra perdirbama. Pastaruosius kelerius metus ES siekia sukurti plastikų žiedinę ekonomiką. Tačiau kelias siekiant ateities be plastiko yra ilgas ir mes visi turime prisidėti prie šio siekio.

ES kova su tarša plastiku: nuo vienkartinių plastikinių gaminių draudimo iki mikroplastiko

MERCOSUR – tai regioninis Lotynų Amerikos šalių aljansas ir vienas pagrindinių Europos Sąjungos prekybos partnerių. Europos Sąjunga siekia glaudesnių santykių su MERCOSUR, bet tam pritaria ne visi.

MERCOSUR: galimybės ir iššūkiai Europos Sąjungai

Paryžiaus susitarimas yra teisiškai įpareigojanti tarptautinė sutartis, priimta 2015 m. 21-ojoje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje.
Pagrindinis jo tikslas – apriboti visuotinį atšilimą iki gerokai žemiau 2 °C, idealiu atveju iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu.
Šis susitarimas suburia beveik visas pasaulio šalis bendram įsipareigojimui mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. 2016 m. ES ratifikavus Paryžiaus susitarimą, jis tapo Sąjungos klimato politikos pagrindu.

Išsaugoti planetą: Paryžiaus susitarimas

2025 m. sausio mėn. Komisija pristatė konkurencingumo kelrodį – pirmąją reikšmingą antrosios Ursulos von der Leyen vadovaujamos Komisijos iniciatyvą. Šis kelrodis – tai aiškus strateginis planas, kuriuo vadovausis Europos Komisija. Juo nustatyta, kaip Europa sieks tapti vieta, kur išrandamos, gaminamos ir pateikiamos rinkai ateities technologijos, paslaugos ir švarūs produktai, kartu siekiant užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.

Europos Sąjungos konkurencingumo kelrodis

Sportas yra naudingas mūsų sveikatai ir suartina įvairiausio išsilavinimo ir profesijų žmones. Sužinokite, kaip ES remia sportą ir jį daro visiems prieinamesnį.

Sportas – vystymosi ir taikos skatinimo Europoje priemonė

Pirminių miškų ir sengirių Europos Sąjungoje nėra daug, jie užima mažai ploto ir yra fragmentiški. Jiems tenka mažiau nei 3 proc. visų Europos miškų ploto. Tai žmogaus veiklos beveik arba visiškai nepaliestos natūralios ekosistemos, kuriose laukinė gamta klesti jau ne vieną šimtmetį. Šiems miškams tenka pagrindinis vaidmuo išsaugant biologinę įvairovę, sugeriant ir kaupiant anglies dioksidą, aprūpinant gėlu vandeniu, reguliuojant vietos klimato sąlygas ir saugant žmonių sveikatą. Be to, juose veisiasi daug nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių. 
Europos miškų apsauga nėra tik atskirų valstybių narių pareiga. Tai bendras ES lygmens uždavinys. Europos Parlamentas tvirtai remia pirminių miškų ir sengirių išsaugojimą.

Išsaugoti Europos sengires ateities kartoms

Pirmąjį 2024 m. pusmetį ES pateikta apie  513 000 prieglobsčio prašymų. Apie trečdalį prieglobsčių prašytojų sudaro moterys ir mergaitės. Pagal ES prieglobsčio sistemą vertinant prieglobsčio prašymus atsižvelgiama į lytį, o ES Teisingumo Teismas pripažino, kad smurtas dėl lyties laikomas pagrindu suteikti prieglobstį. Nepaisant šios pažangos reikia dar daugiau pastangų sprendžiant žmogaus teisių problemas, su kuriomis susiduria moterys ir mergaitės per prieglobsčio procedūras.

Lyčių aspektas nagrinėjant prieglobsčio prašymus Europos Sąjungoje

Vasario mėnesį visame pasaulyje minima Saugesnio interneto diena. Ji paskelbta 2004-aisiais pradėjus įgyvendinti pirmąjį saugesnio interneto veiksmų planą ir padeda skleisti žinią apie saugumo internete svarbą. Šio kasmetinio renginio šūkiu „Kurkime geresnį internetą kartu“, žmonės įkvepiami kurti visiems geresnį ir saugesnį internetą.

Saugesnio interneto diena: saugokime žmonių skaitmeninę tapatybę

Kasdien pasaulio namuose išmetama daugiau kaip milijardas vartoti tinkamų valgių. Jų užtektų kartą per dieną pamaitinti visus pasaulio alkstančius. Išmetant maistą visos jam pagaminti skirtos pastangos ir ištekliai nueina per niek, o poveikis aplinkai, pvz., šiltnamio efektą sukeliančios dujos, niekur nedingsta, nors pagamintu maistu niekas nepasistiprina. Dėl to Europos Sąjunga savo atliekų tvarkymo politika siekia sumažinti švaistymo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

Maisto švaistymas Europos Sąjungoje: iššūkiai ir tikslai

Du trečdaliai jaunų europiečių nori savo darbu prisidėti prie žaliosios pertvarkos. Vis dėlto 45 % Europos jaunimo neturi tam reikalingų įgūdžių. Jaunimui reikia tinkamų įgūdžių ir žinių, kad galėtų atremti aplinkos ir klimato kaitos iššūkius. „Erasmus“ žaliųjų miestų projektu siekiama į vietos žaliuosius projektus įsitraukti norinčiam jaunimui pasiūlyti savanorystės ir apmokamų stažuočių galimybes.

Kuriant Europos jaunimo klimato srities veiksmų korpusą

Dar devintajame dešimtmetyje ŽIV buvo laikoma mirtina liga. Tačiau visame pasaulyje padarius nemenką pažangą gydymo ir prevencijos srityje, ši liga tapo suvaldoma. Šiuo virusu visame pasaulyje buvo užsikrėtę 88 milijonai žmonių, iš kurių iki šiol mirė 42 milijonai. Šiuo metu yra apie 40 milijonų žmonių, užsikrėtusių ŽIV. Iš jų maždaug 810 000 gyvena ES. Už sveikatos priežiūros sistemas atsako pačios ES šalys, tačiau ES remia tarpvalstybines programas, finansuoja mokslinius tyrimus pagal programą „Europos horizontas“ ir remia visuomenės sveikatos kampanijas. ES taip pat yra įsipareigojusi siekti Jungtinių Tautų bendros kovos su ŽIV/AIDS programos tikslų: iki 2025 m. 95 proc. ŽIV užsikrėtusių žmonių turėtų žinoti savo diagnozę, 95 proc. žmonių, kurie žino apie savo diagnozę, turėtų būti gydomi, o 95 proc. gydomų asmenų viremija turėtų būti nuslopinta. Šioje ciklo „Siekiant geresnių rezultatų. Geresnė teisėkūra“ tinklalaidėje papasakosime apie itin svarbų ES vaidmenį užkertant kelią ŽIV plitimui, kovojant su stigmatizacija ir gerinant gyvenimą visose ES šalyse. ES tikslas – iki 2030 m. visiškai sustabdyti ŽIV plitimą.

Įveikti ŽIV epidemiją iki 2030 m.

Iš esmės daugiametė finansinė programa yra ES ilgalaikio biudžeto planas. Joje kelių metų laikotarpiui nustatomi ES išlaidų prioritetai ir ribos, užtikrinant, kad ES finansiniai ištekliai atitiktų jos ekonominius ir politinius tikslus. Daugiametėje finansinėje programoje nustatoma metinių biudžetų struktūra. Programa taip pat padeda suderinti skirtingus Europos Sąjungos šalių interesus.
Programoje finansiniai ištekliai paskirstomi pagal įvairias sritis. Taip pat numatomas finansavimas mažiau išsivysčiusiems regionams, subsidijoms ir kaimo plėtrai, humanitarinei pagalbai ir investicijoms į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką bei į ES užsienio politiką.

Daugiametė finansinė programa

Stipri psichikos sveikata ir gerovė yra pilnaverčio gyvenimo pagrindas. Tik tuomet, kai jaučiamės gerai, galime realizuoti savo potencialą, aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime, įveikti stresą ir sunkumus. Europos Sąjunga stengiasi nė vieno nepalikti nuošalyje ir visiems užtikrinti lygias galimybes naudotis psichikos sveikatos prevencijos priemonėmis ir paslaugomis visose valstybėse narėse. Vis dėlto, norint pasiekti aukščiausią psichikos sveikatos ir gerovės lygį, reikia dar daug nuveikti.

Visapusiškas požiūris į psichikos sveikatą

Europa kaip niekad anksčiau išgyvena demografinius pokyčius. 2050 m. beveik trečdalis Europos Sąjungos gyventojų bus ne jaunesni kaip 65 metų amžiaus. Europos Sąjungos gyventojų senėjimas turės didelių padarinių įvairiose srityse, įskaitant sveikatos priežiūrą, socialinę gerovę, darbo rinką ir ekonomiką. Įgyvendinant vyresnio amžiaus žmonėms skirtą Europos Sąjungos politiką dėmesys skiriamas kelioms pagrindinėms sritims: aktyviam senėjimui, socialinei įtraukčiai, sveikatai ir ilgalaikei priežiūrai bei finansiniam saugumui. Dabar Europos Sąjungai reikia išsamios vyresnio amžiaus žmonių strategijos.

Kuriant Europos strategiją dėl vyresnio amžiaus asmenų

Turizmas yra viena iš gyvybingiausių ES ekonominės veiklos šakų. Jis suburia žmones ir skatina kultūrų pažinimą bei ekonomikos augimą. Kaip ES remia turizmą ir užtikrina, kad kelionės būtų tvaresnės, prieinamesnės ir naudingesnės visiems?

Kaip ES formuoja turizmą visoje Europoje

Visi turėtų būti laisvi būti savimi ir mylėti ką nori. 
Tačiau daugelyje pasaulio vietų, įskaitant Europą, lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai, interseksualūs ir queer asmenys vis dar diskriminuojami. 
Europos Sąjunga yra tvirtai įsipareigojusi kovoti su šia diskriminacija. Paklausykite šios laidos ir sužinosite, kaip Europos Sąjunga kuria įtraukesnę visuomenę, kurioje kiekvienas jaustųsi saugus.

Kova su LGBTIQ asmenų diskriminacija

Vabzdžiai apdulkintojai atlieka esminį vaidmenį mūsų ekosistemoje, tačiau visame pasaulyje jie susiduria su įvairiomis grėsmėmis: klimato kaita, buveinių nykimu, kenkėjais ir intensyviu vienos rūšies kultūrų auginimu. Dėl šių grėsmių dramatiškai mažėja tiek laukinių, tiek kontroliuojamų mūsų gerovei ir gamtai gyvybiškai svarbių apdulkintojų rūšių. Europos Sąjunga stengiasi apsaugoti visus apdulkintojus.

Apdulkintojų apsauga

Pasaulinė COVID-19 pandemija ir Rusijos karas prieš Ukrainą padarė reikšmingą poveikį devintosios kadencijos Europos Parlamento darbotvarkei . Siaučiant sveikatos krizei ir kylant geopolitiniams iššūkiams Parlamentas per savo devintąją kadenciją daug dėmesio skyrė žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, kurios tikslas – užtikrinti didesnį Europos Sąjungos atsparumą ir sustiprinti demokratines vertybes.

Devintoji Europos Parlamento kadencija

Europos Sąjunga – vienas miškingiausių regionų pasaulyje: apie 40 proc. jos teritorijos dengia miškai. Miškai yra labai svarbūs mūsų sveikatai ir gerovei. Jie vadinami mūsų planetos plaučiais. Jiems būdinga gausi biologinė įvairovė ir jie itin svarbūs kovoje su klimato kaita. Europos Sąjunga puikiai supranta, kuo miškai naudingi mūsų ateičiai. Todėl 2021 metais buvo priimta nauja 2030 metų Europos Sąjungos miškų strategija.

2030 m. ES miškų strategija

Naujos iniciatyvos siekiant geresnės Europos Sąjungos
Šioje tinklalaidėje supažindinama su įvairiomis iniciatyvomis, kurias įgyvendinant siekiama patenkinti piliečių lūkesčius dėl geresnės ES teisėkūros.
Ji rengiama remiantis Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimais ir joje aptariami aktualiausi Europos Sąjungos klausimai, pavyzdžiui, socialinė politika, klimato kaita, naujosios technologijos, vartotojų teisės, tarptautiniai santykiai ir ekonomika.
Daugiau tinklalaidžių rasite Europos Parlamento radijo platformoje „Europarl Radio“.